Forumas Atvirukai



Diskusijų forumas geriems žmonėms
Paieška
Reklama
Mes soc. tinkluose
Google +


Facebook'e
Reklama
Kalbykla
500
Šiandien


Vardadienį švenčia:


-PASVEIKINK-


Naujos žinutės forume
Paieška | Klubo nariai | Taisyklės


Forumas » Nėštumas ir gimdymas » Mamos dienoraštis » Mano lėlytės dienoraštis (Apie viską nuo pradžių ir gal ne iš eilės...)
Mano lėlytės dienoraštis
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 16:55:55 | Nr. # 1
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
 
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 17:12:07 | Nr. # 2
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Šioje temelėje bandysiu sudėlioti mūsų lėlytės istoriją. Gal ji nebus nustatyta datomis, bet tai bus jos istorija...Vienintelė ir nepakartojama...
 
Balanda Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 17:26:07 | Nr. # 3
administratorė


dovanėlės: 36
Vėja, laukiam laukiam applause wink


 
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 17:35:02 | Nr. # 4
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Pradžiai bandau iš savo pasisakymų padaryti nuoseklią istoriją, o jau paskui bandysiu rašyti, jei ne kasdien tai bent svarbiausiais momentais...


Žinutę redagavo Vėja - Ketvirtadienis, 2010-06-03, 19:44:54
 
stebėtoja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 17:56:19 | Nr. # 5
ištikima klubo narė


nuo: 2009-06-23
žinutės: 5669

Labai idomu applause
aš tą dariau tik albume - dabar labai idomu paskaityti .
 
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 18:57:53 | Nr. # 6
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
... iki tol jau beveik buvau susitaikiusi su mintimi, jog greit lėliuko mūsų namuose nebus. Gydytoja buvo prigąsdinusi, jog gali tekti gydytis...Ir tik dabar, kai dėliojasi keisti įvykiai iš praeities...kurie lyg ir rodė, jog greit sulauksim stebuklo...kaime pas draugo tėvus radau seną lopšį, kurį parsitempiau namo "meniniams" darbams...paskui "nukrito" nagai, man net minties nekilo, jog tai reakcija į nėštumą...ir pagaliau, mane tualete supykino nuo oro gaiviklio...va tada ir nukeliavau į vaistinę testuko...Grįžusi namo iš karto pasidariau. TEIGIAMAS. Sėdau į mašiną ir išvažiavau pas sesę...Kiek pamenu - buvau labai pasimetusi ir mintys skriejo baisiais tempais, net labai nekreipiau dėmesio į šviesoforo spalvas...

...nutariau pasidalinti savo džiaugsmu su būsimu tėtuku...kaip mano draugas (nesiverčia liežuvis - vadint vyru, nes man jis geriausias draugas) reagavo į žinią apie lėliuko atsiradimą. Kadangi buvo išvykęs, tai teko pagalvoti kaip čia jam pranešus. Telefonu nesinorėjo...Nupirkau du baltus mažučius batelius, į atvirutę įklijavau testuką su keletu žodžių ir viską supakavau į dėžutę su kaspinėliu. Parsivežiau iš darbo, lyg niekur nieko...pamaitinau (kad ramesnis būtų :)...ir tada sakau, turiu Tau dovanėlę. Išsipakavo, o ten žinia, apie lėliuko atėjimą - stirpriai apkabino, pabučiavo ir net ašarą išspaudė...

Mano išsamioji gimdymo istorija

O buvo taip...Balandžio 30 d. turėjau siuntimą į Gimdymo namus (čia būdama juos praminiau Gandrališkėm, žinoma, dėl suprantamų priežasčių...). Tai gi buvau iš namų iš važiavau geros nuotaikos, su pora terbelių...na, maža kas...apsidraudimui Paklaidžiojom po Gimdymo namus, sutvarkė dokumentus ir sveiki atvykę į Gimdymo patologijos skyrių. Iš karto pakliuvau skyriaus vedėjui V. Raubai "į rankas". Jis mane apžiūrėjo, kad ir kaip stengėsi procedūrą aplikti maloniai - ji buvo labai labai skausminga. Man tiesino gimdos kaklelį, kadangi tas buvo užsirietęs ir visas kietas, paskui dar bandė jį praplėsti pirštais. Baisiai skaudėjo. Po viso to dvi dienas - sėdėjau palatoj ir svarsčiau, ką aš čia veikiu, nes gimdymo požymių - jokių.

Sekmadienio rytą iškrito gleivių kamštis - galvoju liuks, jau prasideda...Ir vėl pakliuvau pas gydytoją tai pačiai skausmingai apžiūrai, kaip ir prieš tai, žodžiu jau norėjosi verkti, nes labai skaudėjo po apžiūros...Po visko su draugu išėjom pasivaikščioti į miškelį netoli gimdymo namų - tai kai užėjo skausmas galvojau nugriūsiu vietoj...Grįžom į palatą - atsiguliau, vis paraižydavo papilvę, bet nieko -kentėt buvo galima...Pradėjau skaičiuoti laiką - skausmas su pertraukom truko 7 - 10 min. Nuėjau pas sesutę - ta labai nesureikšmino...paklausė lėliuko tonus ir liepė laukt. Ir vėl...pas gydytoją - ji konstatavo, kad kaklelis dar tik pieštuko storumo dydžio prasiplėtęs...Ir vėl į palatą. Laimei turėjau labai smagią ir draugišką palatos kaimynę, antraip būčiau nupušusi.

Linksmoji dalis prasidėjo sekmadienį - kažkur nuo 22 val. ir truko iki kol galėjau dar kentėti - 4 val. ryto. Nors kai užeidavo skausmai - jau dejavau balsu. Galvojau, kad mane iš vidaus kažkas sulaužys.
Neapsikentusi vėl pasižadinau sesutę, iškvietė gydytoją...Pažiūrėjo, kad kaklelis atsivėrė apie 3 cm, nuleido kažkiek vandenų ir liepė pakuotis daiktus į kitą skyrių.

Paskambinau draugui, kad atvažiuotų...Tai gi mane "ištrėmė" į Gimdymo palatą. Čia dar kankinausi be nuskausminamųjų, kol galėdavu kentėti...Baisiai suko pilviuką, tai į tuliką šiaip taip nusiridendavau kas kokį pusvalandį. Man visada sekėsi... grįžau į palatą, o ten jau laukė Gimdymo skyriaus vedėjas ir vėl ta pati "malonioji" kaklelio patikros procedūra. Galvojau, kad aš jį užmušiu - taip skaudėjo...Ašaros riedėjo kaip pupos...Liepė pagalvot apie epidūrą - net nesuabejojau ir iš karto pasirašiau sutikimą, nepaisant visokių komplikacijų.

Pasirodo anesteziologas - mano draugo pažįstamas, abu vos neišgriuvo vienas kitą pamatę...Suleido epidūrą. Praminiau jį Dievu Iki tol kalenusi iš šalčio dantimis - pasijutau lyg į mane kas būtų pripylęs šilto vandens - ir jokio skausmelio - tik lengvas bangavimas...Dieve, galvojau, jei tik gimdymas toks tebus - tai dar kada gimdysiu...

Po visko dar susirinko Patologinio skyriaus vedėjas, akušerė, Gimdymo skyriaus vedėjas - ir nusprendė operuoti, nes gimdos kaklelis iki to laiko tepasistūmėjo iki 6 cm. ir jokio postūmio į priekį, o dar kažkas nesutapo klausant vaikiuko širdies dūžių. Žodžiu nusprendė nerizikuoti lėliuku ir per 15 min. suruošė operacijai. Dar suleido vaistų, kad nejausčiau iki pusės ir jau bevažiuojant mane pradėjo imti miegas...Sako, tik nemiegok, kai išpjausim iš karto parodysim kas gimė. Kaip įmanydama stengiausi plėsti akis, bet tik išgirdau - mergaitė (velnias, galvoju, vat mano intuicija manęs ir neapgavo.. - lūžau ir jaučiu, kad skrendu...Kaip palyginimui galėčiau pasakyti vaikystėj ko gero turėjot mozaikinius žiūronus - tai vat vaizdai pradėjo darytis panašūs - tokio gero jausmo nebuvau niekur patyrusi...Paskui galvoj šmėstelėjo tokia mintis - reikia grįžt...ir pradėjau lyg leistis žemyn...pradėjau girdėt palatoj dirbančius gydytojus...Taip grįžau į žemę :D.... Pirmas klausimas, kurio dar nelabai tvirtu liežuviu paklausiau - ar mergaitė sveika...Ją pamačiau po gerų poros valandų, kai apžiūrėjo gydytoja...

Tai gi gegužės 3 d. pasaulį išvydo mūsų mergytė - 53 cm ūgio ir 3320 kg svorio. (http://day.lt/diena/2010.05.03)



Žinutę redagavo Vėja - Ketvirtadienis, 2010-06-03, 19:46:52
 
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 19:22:09 | Nr. # 7
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Šiandien mums lygiai mėnuo...Kartais atrodo, kad savo mergytę turiu jau visą amžinybę, ji man dabar tokia sava ir su kiekviena diena vis labiau mylima... ir tai kas per tą mėnesį nutiko - kiek visokių jausmų išgyventa, apie ką niekas garsiai nekalba...o gal bijo sau prisipažinti...

Ir aš bijojau sau prisipažinti, kad kai pirmą kartą man padavė mergytę - nepajutau to stipraus, begalinės meilės jausmo apie kurį visi aplink taip garsiai kalba. Apkabinau ją, bet niekaip negalėjau suvokti, kad ji MANO VAIKAS, juk net nepagimdžiau jos pati...Tarsi ją kažkas būtų iš kažkur atnešęs...Buvo labai labai baisu. Galvojau tada - kokia aš mama, jei to nejaučiu...?

Šiandien galiu tik pasakyti su kiekviena diena mokausi būti MAMA...Galiu atvirai pasakyti - tik tai ką jaučiu pati - savo vaikui jaučiu skolą, kad jis negimė įprastai...natūraliu būdu...ir aš vis laukiu to tęstinio proceso...bet jo niekad nebus, kadangi aš neturėjau progos iš karto pajusti, kaip ant krūtinės padedamas kūdikis, kaip jis ima verkti, negalėjau jos iš karto priglausti...Man dėl to labai skaudu...Bet renkuosi vieną dalyką iš dviejų - mergytė gimė sveika ir be traumų... Pamaitinti ir rūpintis - viena, o tai apie ką svajoji, ką tikiesi pajusti - kita...Kitaip tariant visada maniau, kad pagimdysiu pati - deja, to nebuvo...visada maniau, kad vos tik paimsiu savo vaiką ant rankų - pajausiu, jog jis MANO. Deja, realybė buvo kitokia...Ir su ja teko susitaikyt, nes pakeist nieko negalėjau...

Iš pasakojimų tegirdėdavau, kad auginti vaikus sunku...Nenoriu tuo tikėti - man tai ne sunkumas, o rūpestis, meilė ir atsakomybė...Didžiulė. Ir visam gyvenimui...



Žinutę redagavo Vėja - Ketvirtadienis, 2010-06-03, 19:25:21
 
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 19:43:26 | Nr. # 8
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Su vardu atskira istorija...

Barbora (12.04) – graikų: barbara „svetimšalė“.

Barbora (IV a.? - m. 306 m. gruodžio 4 d.) – katalikų šventoji ir Nikomedijos (Bitinijoje) kankinė. Šv. Barboros šventė – gruodžio 4 d.

Pasak legendos, Šv. Barboras tėvas buvo pagonis Dioskoras, kuris ją uždarė bokšte, siekdamas apsaugoti ją nuo krikščionių. Šis bokštas turėjęs du langus. Kai tėvas išvyko, Šv. Barbora paprašė, kad būtų iškirstas trečiasis langas ir slapta pasikrikštijo. Tėvui sugrįžus, ji pareiškė, kad tie trys langai reiškia Dievą Tėvą, Sūnų ir Šv. Dvasią. Už tokį poelgį tėvas labai supyko ir Šv. Barborą atidavė kankinimams ir žiauriai nukankino (306 m. gruodžio 4 d.). Tačiau ir pats gavo atpildą – jį nutrenkė perkūnas.

Kalnakasių, sielininkų, bokštų, tvirtovių ir artileristų globėja, vaizduojama su taure ir ostija, bokštu arba palme. Prancūzijos laivuose parako sandėlis vadintas Santa Barbe.

Šventoji Barbora lietuvių liaudies mene vaizduojama su karūna ant galvos, kairėje rankoje laikančią kieliką su hostija, dešinėje – kardą – kankinimo įrankį. Lietuvoje buvo gana populiarus Barboros krikštavardis.

Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y., per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Barbora Radvilaitė (1520 m. gruodžio 6 d. – 1551 m. gegužės 8 d.) – LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (Zigmanto Augusto) žmona, Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.).

Barboros Radvilaitės gimimo data nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog ji gimė 1520 m. gruodžio 6 d. Barboros tėvas buvo Jurgis Radvila, Vilniaus kaštelionas ir didysis Lietuvos etmonas, motina - Barbora Kolanka kilusi iš Mažosios Lenkijos Stulpų giminės. Brolis Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584), Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, jaunesnė sesuo Ona (~1518–1556). Jos pusbrolis buvo Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus Radvila Juodasis.

Barbora gimė ir užaugo Vilniuje, ant Neries kranto stovėjusiame dvare. Buvo gerai išmokslinta, be vietos kalbų mokėjo lotynų ir italų kalbas. Žaidė šachmatais, mėgo medžioti, puikiai šoko. Pagal atliktus Barboros griaučių tyrimus, manoma, kad ji buvo gero, harmoningo sudėjimo, aukšta (ūgis didesnis už vidutinį – 1,62 m). Puikiai mokėjo lenkų kalbą, buvo labai pamaldi, tačiau tolerantiškai žiūrėjo į plintančią reformaciją.

Radvilos XV-XVI a. tapo viena svarbiausių Lietuvos didikų giminių, turėjo didelę reikšmę valstybės gyvenime, tuo pačiu sukėlė konkuruojančių giminių pavydą ir nedraugiškumą. Tai atsiliepė ir Barboros Radvilaitės likimui.

1536 m. jos tėvas Rodūnėje sudarė sutartį su Goštautų šeima, pagal kurią jį turėjo ištekėti už Alberto Goštauto sūnaus Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto, kuris nuo 1539 m. tapo Trakų vaivada. Vedybos su 29 metų Stanislovu Goštautu įvyko 1537 m. gegužės 17 d. Geranainyse. 1540 m. mirė jos tėvas, o 1542 m. po trumpos ligos netikėtai mirė ir vyras. Su Stanislovo Goštauto mirtimi Lietuvoje išnyko XV-XVI a. garsi Goštautų giminė. Po vyro mirties Barbora apsigyveno su motina Geranainyse (netoli Vilniaus, dabar Baltarusija).
Istorikai mano, kad Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas prasidėjo kunigaikščiui 1543 metais apsilankius Geranainyse. Nuo 1544 m. Žygimantas Augustas gyveno Vilniuje, gavęs iš tėvo savarankiškai valdyti Lietuvą. Kol buvo gyva pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė santykiai su Barbora buvo riboti. Mirus Žygimanto Augusto žmonai Elžbietai 1545 sausio 15 d. Žygimantas Augustas pradėjo dažniau lankytis pas kaimynystėje gyvenusią Barborą, tarp jų užsimezgė artimi santykiai. Tuo tikslu Augustas net buvo padaręs slaptą įėjimą iš pilies į Radvilų rūmus. Pasklidus apie tai kalboms Mikalojus Radvila Rudasis bei pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis pareikalavo Žygimantą Augustą liautis tai darius. Žygimantas Augustas su reikalavimu sutiko, tačiau pažado nesilaikė. Tada, pasak Lietuvos metraščio, Radvilos 1547 m. rugsėjo mėnesį sulaukė Žygimanto Augusto vizito pas seserį, pakvietė kunigą ir slaptai sutuokė karalių su Barbora Radvilaite. Santuokos liudytojais buvo tik Barboros brolis ir pusbrolis bei jų giminaitis Stanislovas Kęsgaila. Po dviejų mėnesių Žygimantas Augustas išvyko į Lenkijos Piotrkovo seimą, tikėdamasis vestuvėms gauti savo tėvo ir Lenkijos ponų pritarimą. Atsargumo dėlei jis kėlė klausimą tik dėl vedybų galimumo, o ne pristatė tai kaip įvykusį faktą. Tuo tarpu Barborą Radvilaitę Žygimantas Augustas išsiuntė į Radvilų dvarą Dubingiuose, pavedęs ją Merkinės seniūno Stanislovo Davainio, kuris šiek tiek nusimanė medicinoje, globai. Sunki kelionė į Dubingius, išsiskyrimas su vyru ir neaiški ateitis prastai paveikė Barborą Radvilaitę, kuri atvykusi į Dubingius, prieš laiką pagimdė. Nepaisant pastangų išlaikyti santykius paslaptyje, nedraugiškoje Radviloms aplinkoje plito kuo įvairiausi gandai. Pačią Barborą iš Lenkijos pasiekė žinia apie jos vyro neištikimybę, kurią Žygimanto Augusto nuomone paleido Lietuvos paiždininkio Hornostajaus žmona.

Žinia apie sūnaus santykius su Barbora Radvilaite Boną Sforcą pasiekė dar iki Augusto atvykimo į Lenkiją, tačiau ji tai slėpė. Žygimantas Augustas taip pat delsė tėvams paskelbti apie savo vedybas, tačiau apie tai papasakojo kai kuriems jam palankiems asmenims: Krokuvos vyskupui Janui Tarnovskiui, didžiajam etmonui Stanislovui Laskiui, Seradzės vaivadai. Senasis karalius, kurį taip pat pasiekė gandai apie jo sūnaus ketinimą susituokti su Goštautiene, pareiškė, kad "tai dalykas netinkamas ir negali būti". Laiške, rašytame 1548 m. kovo mėn. iš Krokuvos Trakų kaštelionui Jeronimui Chodkevičiui, karalius pareiškė, kad tokios vedybos galėtų užtraukti negarbę visai valstybei ir reikalavo, kad Lietuvos didikai parodytų jam savo uolumą ir atkalbėtų jaunąjį karalių nuo "nepadoraus" sumanymo. Žygimantas Augustas Lenkijoje išbuvo 6 mėnesius ir grįžo supratęs, kad tėvai jo santuokai nepritars.

1548 metais Žygimantas Augustas, perimdamas paveldėtą Lenkijos sostą paskelbė apie savo vedybas ir pareikalavo Barborą karūnuoti Lenkijos karaliene. Tam griežtai priešinosi Žygimanto Augusto motina Bona Sforca ir lenkų didikai, kurie bijojo Radvilų įtakos didėjimo.
Barbora Radvilaitė karūnuota buvo tik 1550 m. gruodžio 7 d. Po karūnacijos Barbora sunkiai susirgo ir 1551 m. mirė. Remiantis moksliniais tyrinėjimais, Radvilaitė galėjo sirgti gimdos vėžiu. Palaidota Vilniaus katedroje.
Romantinė Barboros Radvilaitės meilės istorija ir ryški asmenybė tapo pagrindu keletui prozos, poezijos ir dramos kūrinių lenkų ir lietuvių kalbomis. Pasak vieno iš pasakojimų lenkų burtininkas ponas Tvardovskis karaliaus prašymu buvo iššaukęs mylimosios dvasią. Tai tapo lenkų dailininko Voicecho Gersono paveikslo siužetu. 1948 m. dramą Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė publikavo Jonas Grinius. Siužetą savo dramoje Barbora Radvilaitė panaudojo ir dramaturgas Juozas Grušas. 1996 m. su Barboros atvaizdu išleistas Lietuvos pašto ženklas.

 
Vėja Žinutė parašyta: Ketvirtadienis, 2010-06-03, 19:56:23 | Nr. # 9
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
O dabar įdomioji ir bene linksmiausioji vardo istorija...Mano grupiokė skambina man ir klausia, kodėl pavadinau dukrą Barborytės vardu, juk taip vadina boružėles Joniškio krašte. Aš jai sakau, kad to tikrai nežinojau...Mane beveik pralinksmino - tai dar viena ir įdomi reikšmė...O ji pagalvojo, kad aš taip savo dukrytę vadinu mažybiškai ir už rimtą vardą jo nepriėmė...

Draugo tėtis sakė, kad yra ir kažkoks augalas - Barborytė. Pasirausiau internete ir radau štai ką apie ją...

Paprastoji barborytė (Barbarea vulgaris)

Paprastoji barborytė natūraliai auga Europoje, tačiau čia ji yra saugoma. Plačiai paplitusi ir auga Turkijoje, Kaukaze ir į rytus nuo jo, Kinijoje, taip pat Afrikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Augalas pavadintas Šventosios Berboros, kalnakasių globėjos, garbei.

Kaip ir visi dvimečiai augalai, paprastoji barborytė pirmaisiais metais išaugina tik lapus, o kitą pavasarį išsivysto geltoni žiedai. Ji yra 30-60 cm aukščio. Daug vitamino turintys lapai yra aštroko skonio, panašiai kaip rėžiuko.

Paprastoji burborytė labiausiai veši daliniame pavėsyhe, drėgname priemolio dirvožemyje.

Sėti galima tiek pavasarį, tiek rudenį. Kartą pasėtas, šis nereiklus augalas dažniausiai pasidaugina pats.

Šviežius lapus galima skinti iki pat žiemos. Taigi tamsiu metų laiku juose esantis didelis vitaminų kiekis suteiks energijos.

Žiemą paprastoji barborytė yra vartojama kaip vitaminingas, salotoms tinkamas augalas. Žuvies patiekalams ji suteikia aštroka skonį. Kai kurių augalų lapus galima skinti ir žiemą, nes jų lapai ir po sniegu išlieka žali. Tokiems augalams priskiriami: paprastoji barborytė, skabėtras, petražolė, ožiažolė, portulaka ir valgomoji rūgštynė/ Eglių ar pušų šakų dangalo pakanka apsaugoti juos nuo šalčio.

Paprastoji barborytė žadina apetitą, gerina kraują ir varo šlapimą. Lapai anksčiau buvo naudojami kaip trauklapiai.

Geltoni žiedai yra spalvingi akcentai vasariškoje augalų lysvėje ir privilioja gausybę bičių. Paprastoji barborytė labai dailiai atrodo pasodinta lysvių ir gėlių lysvelių priekyje.

Vitamingos daržovių salotos

Paimti po gūžę žalių ir romėnų salotų, po ryšelį paprastosios barborytės, rėžiuko svogūnų laiškų, petražolės, baziliko, mėtos ir sėjamosios pipirnės. Viską nuplauti ir gerai nusausinti. Svogūnų laiškus ir petražoles smulkiai supjaustyti, baziliko ir mėtos lapelius nuskabyti nuo stiebų, pipirnę supjaustyti. 2 apelsinus supjaustyti griežinėliais, po to – kubeliais. Salotinę pabarstyti smulkintu česnaku, sudėti visus komponentus ir gerai išmaišyti. Užpilus 2 šaukštus alyvų aliejaus sumaišyti su 2 šaukštais vyno acto ir šaukštu citrinų sulčių, 2 susmulkintomis česnako skiltelėmis, šaukšteliu rudojo cukraus ir šaukšteliu peletrūno garstyčių.

 
Balanda Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 13:53:36 | Nr. # 10
administratorė


dovanėlės: 36
Geras čia su ta boružėle lol Visai fainiai


 
Vėja Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 15:15:57 | Nr. # 11
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Aga ir man patiko smile Niekad nebučiau pagalvojusi apie tai...

Šiandien mūsų Boružėlė jau antrą dieną išbandė nešynės privalumus. Visą kelią kol vaikščiojom po miestą ramiausiai pamiegojo. Vežimas jai tikrai - nebūtinas. Be to galiu pasakyt, kad su nešyne bet kur gali "prisiparkuoti" biggrin ...nori užeini į parduotuvę...nori kitur...

Dabar irgi rankytes atmetusi ant sofos miega... Juokingiausia, kad kartais vietoj lopšinės tenka dainuot Butkutės dainą..."Aš myliu Tave galbūt labiau..."...Kartą per TV kažkas dainavo iš karto nurimo...Tikiuosi, jos muzikinis skonis dar keisis biggrin



Žinutę redagavo Vėja - Penktadienis, 2010-06-04, 15:17:29
 
Murlyka Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 15:32:05 | Nr. # 12
ištikima klubo narė


nuo: 2009-03-22
žinutės: 675

vieta: Kaimas.
vaikai: Gabija
dovanėlės: 12
1tooth Muzikinis skonis gali pasikeist i Teletabiu daineles applause O su kokia nesyne nesiojiesi mazule? Man vaizdas iskilo kai guli vaikas issilankstes kokioj premax nesynej wacko Beje, gera mintis rasyti toki zurnala applause
 
Vėja Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 15:42:30 | Nr. # 13
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Ne, mūsų nešynė štai tokia http://www.babys-mart.co.uk/imagprod/TOM1754.jpg Ji dar turi tokį labai gerą dalyką mūsų mažuliams - prilaikymą kakliukui, kol galvytė dar pati "nesilaiko". Turim ir tą ale "slingą" (vaikmaišį) - http://www.cpsc.gov/cpscpub/prerel/prhtml07/07137a.jpg , tačiau man jis nelabai pasiteisino, nes lėlytė tarsi paskęsta susirietusi jame. Padarėm pakietinimą nugarėlei, bet kol kas neišbandėm dar...

Na, man tiesiog norėjosi, savo mamiškai įspūdžiais pasidalinti su jumis. O be to gal kažkas ras sau naudingų dalykų...

 
Balanda Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 15:59:35 | Nr. # 14
administratorė


dovanėlės: 36
Quote (Vėja)
Ne, mūsų nešynė štai tokia http://www.babys-mart.co.uk/imagprod/TOM1754.jpg

Labai jau rizikinga į tokią nešynę dėti mėnesiuko laiko lelių wink Čia beveik sėdima padėtis... Kad stuburiukui nepakenktų... Ypač mergyčių geriau anksti nesodinti wink


 
Murlyka Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 16:00:52 | Nr. # 15
ištikima klubo narė


nuo: 2009-03-22
žinutės: 675

vieta: Kaimas.
vaikai: Gabija
dovanėlės: 12
Vėja, o nebijai, kad kojytes netaisyklingai kabo? Zinoma, ne mano cia reikalas, bet jaudinuos kazko
 
Balanda Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 16:05:43 | Nr. # 16
administratorė


dovanėlės: 36
Murlyka, mes vienu metu apie tą patį parašėm lol wink


 
Murlyka Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 16:15:28 | Nr. # 17
ištikima klubo narė


nuo: 2009-03-22
žinutės: 675

vieta: Kaimas.
vaikai: Gabija
dovanėlės: 12
1tooth rupestingosios... chupa
 
Vėja Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 16:28:06 | Nr. # 18
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Kažkaip nelabai pergyvenu, nes nešynę galima padaryti beveik gulima padėtimi - ji joje nesėdi, o veikiau guli...


Žinutę redagavo Vėja - Penktadienis, 2010-06-04, 16:33:35
 
Balanda Žinutė parašyta: Penktadienis, 2010-06-04, 16:47:05 | Nr. # 19
administratorė


dovanėlės: 36
Pamenu, man baisu buvo dėti į autokėdutę, kuri tinka nuo gimimo... jau nekalbant apie nešynę wink Tiesą sakant, tada buvo žiema ir mažai kur keliaudavom smile


 
Vėja Žinutė parašyta: Šeštadienis, 2010-06-05, 20:50:18 | Nr. # 20
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Žinai, man autokėdutė irgi kelia siaubą...Nemanau, kad logiška tokius mažus žmogučius ja vežioti..Na, bent kažkiek reiktų paaugti, o vėliau - be kalbų - sodinti į autokėdutes ir saugiai prisegti.

Mes šiandien grįžom iš senelių. Lėlytė buvo visų lepinama ir "cackinama"... smile Smagu smile Bandžiau šiandien dar lėlytę pati maitinti, bet ir vėl prasidėjo "ašarų pakalnės"...

Kai grįžom namo mano pačios savijauta pasidarė nekokia - pasidarė labai šalta, įsiskaudėjo galva ir klaikai merkėsi akys, nors ryte jaučiausi visai puikiai. Kūno temperatūra nukrito, sakė, jog buvau visa išbalus. Tonusą kėlėm ne pačiu geriausiu būdu - teko gert konjaką. Pasirodo, kraujo spaudimas nukrito žemyn...

 
Balanda Žinutė parašyta: Šeštadienis, 2010-06-05, 20:59:04 | Nr. # 21
administratorė


dovanėlės: 36
Quote (Vėja)
Pasirodo, kraujo spaudimas nukrito žemyn...

Saugok save cheek


 
Vėja Žinutė parašyta: Šeštadienis, 2010-06-05, 21:02:29 | Nr. # 22
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Jei atvirai, pastebėjau, kad po gimdymo mano sveikata kažko sublogo. Ačiū už rūpestį, Tinakris :)...
 
Murlyka Žinutė parašyta: Sekmadienis, 2010-06-06, 13:26:31 | Nr. # 23
ištikima klubo narė


nuo: 2009-03-22
žinutės: 675

vieta: Kaimas.
vaikai: Gabija
dovanėlės: 12
Quote (Vėja)
Bandžiau šiandien dar lėlytę pati maitinti, bet ir vėl prasidėjo "ašarų pakalnės"...

Kaip tai? Nezinau ar cia vieta tokiems postringavimams, juk cia tavo dienorastis, bet idomu kodel asaru pakalnes darosi... dontknow
O sveikata po gimdymo (bent jau mano... tai hemorojai, tai varikoze, tai spaudimas, tai anemija, tai plauku slinkimas, tai vel kas nors...) tik zemyn ir prastyn ir nesuprasi kas cia ja atima ar rupesciai ar tiesiog nestumo metu patirtos perkrovos ir pan.
Be to, Veja, viskas bus gerai applause Nors dabar gal ir neitiketina atrodo ok


Žinutę redagavo Murlyka - Sekmadienis, 2010-06-06, 13:28:24
 
Vėja Žinutė parašyta: Pirmadienis, 2010-06-07, 10:37:06 | Nr. # 24
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Jei tik žinočiau, ko ji verkia - pačiai ramiau būtų...Gal toks lėliuko charakteris? Sausa, pamaitinta, pasūpuota, pamyluota...Gal vėl pilvo problemos prasideda...Kartais dėl jos verkimo tikrai nežinau ko griebtis...

Labai džiaugiuosi, kad turiu į ką moteriškai atsiremti, pasidalinti savo jausmais ir išgyvenimais ir laimei, mano žmogus - labai palaiko ir paremia...Esu už tai jam be galo dėkinga...

Kantrybė - tai gebėjimas valdyti save, įstanga iškęsti nemalonumus, fizinius bei dvasinius skausmus. Kantrybė yra vienas vidujinių nusiteikimų, paremtas atkaklumu, užsispyrimu, sugebėjimu save valdyti. Kantrumo priešingybės - nepastovumas, nepatvara, silpnavališkumas, žodžiu, moralinis ištižimas. Ten, kur stokojama savitvardos ir kantrybės, greičiau suveši visokios blogybės: neapykanta, kerštas, abejingumas, tinginystė...

Šiandien skaitau tą mokslišką apibrėžimą ir stengiuosi suprasti, kiek reikia kantrybės tokiais momentais, kai jautiesi bejėgis...Kiek kantrybės ir susivaldymo reikia būnant mama, kai kartais iš bejėgiškumo, nuovargio - tenka nuleisti rankas...Vakar Supermamoj skaičiau apie tai...Aš savo bėjėgiškumą paprastai išreiškiu ašarom...bet paradoksas, tada baigia verkti lėlytė...Tarsi dviems iš karto verkti nederėtų...Džiaugiuosi, kad bent ne viena esu...kad tokių mamų yra...kad jos dalijasi savo jausmais, nebijodamos pasakyti, kad kartais taip norisi papurtyti savo mažąjį "kūną ir kraują", kad net pačioms baisu pasidaro...

Skaičiuoti iki dešimties, palikti verkiantį, kad plaučiai "prasivėdintų"...tokie patarimai...
Kartais tenka jais pasinaudoti...

Šiandien jaučiu "įsitaisėm" naują bėdą - vidurių užkietėjimą. Jau nuo vakar baisiai nerami, praašarota ir prazirsta visa vakarykštė diena. Vis laukiu, gal pasituštins... Kol kas pagerėjimo jokio ir rezultatų jokių...Gal žinot, ką duot nuo vidurių užkietėjimo...

 
Vėja Žinutė parašyta: Pirmadienis, 2010-06-07, 11:36:00 | Nr. # 25
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Belaukdama Jūsų patarimų ir minčių - radau štai tokį, manyčiau gana naudingą staripsnį - tik va, skaitydamos jį geriau neužkandžiaukit...http://mama.balsas.lt/show-article/3022/Sauskelniu-turinys-gidas-su-vaizdais

Nežinau, kiek radau informacijos apie vidurių užkietėjimą, tai kitos mamos pataria:

- kišti į išeinamąją angą termometrą pamirkytą aliejuje ir pasukioti jį;
- tą patį padaryti su vaikišku muiliuku, išpjaunant jį apvaliai 5-7 mm

Gal kas bandėt, ar padeda?

 
Forumas » Nėštumas ir gimdymas » Mamos dienoraštis » Mano lėlytės dienoraštis (Apie viską nuo pradžių ir gal ne iš eilės...)
Search:
Prisijungimas
Vartotojo vardas
Slaptažodis
Reklama
Mūsų draugai
Visažistė Jūratė
Kirpėja Inga
MMA klubas
Pes Planus
Jūsų nuoroda čia


Radijas ¦ Dienoraštis ¦ Mūsų draugai ¦ Google+ ¦ Facebook ¦ Adf.ly ¦ Kontaktai ¦ Grįžti į viršų Į viršų



Hosted by uCoz man ftp