Sužinoję apie būsimąją tėvystę, vyrai stengiasi išspręsti krūvą psichologinių problemų, užduoda įvairiausių klausimų. Apžvelkime juos.
„Ar aš ištempsiu?“

Paprastai šis klausimas kyla daugumai vyrų, be to, ir tiems, kurie laukia pirmagimio ir tiems, kurie jau kartą tapo tėvais, rašo DELFI.ua. Juos drasko baimė nesugebėti aprūpinti šeimos materialiai, jos neišmaitinti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jei šeima moka kreditą ar stengiasi išspręsti būsto klausimą.

„Jaunystė prabėgo?“

Galbūt tai pasirodys juokinga, bet dauguma vyrų linkę manyti, kad sulig palikuonių pasirodymu jaunystė praėjo visam laikui. Dabar prieš akis tik vaikų auklėjimas, mokykla, jų augimas ir savo paties senatvė.

„O kaipgi seksas?“

Dauguma būsimųjų tėčių bijosi prisiliesti prie nėščios moters, baimindamiesi pakenkti vaisiui. Tačiau seksualinio gyvenimo atsisakymas ištisus devynis mėnesius neigiamai veikia abiejų tėvų būseną.

Aptarti intymaus gyvenimo ypatumus nėštumo metu geriausia su gydytoju, kuris pasakys, kokiomis dienomis sekso geriau atsisakyti, o kada galima (ir reikia) juo mėgautis į sveikatą.

„O jei ji mane nustos mylėti?“

Tai labiausiai paplitusi baimė – tapti nereikalingu, trečiu gimus vaikui. Vyrai dažniausiai bijo, kad žmona vaiką mylės labiau, o jis, vyras, pateks į antrąjį planą.

Žinoma, gimus kūdikiui moteris negali dovanoti vyrui tiek meilės ir švelnumo, kaip anksčiau, tačiau palaipsniui viskas grįžta į senas vėžes, tikina psichologai.

„Nerimauju dėl žmonos sveikatos“

Nėštumas ir gimdymas – sudėtingas procesas, ir daugumai vyrų jis tampa sunkiu išbandymu. Baimė prarasti mylimą žmogų verčia bijoti gimdymo. Iš tikro pakanka paaiškinti vyrui, kokia galinga dabar medicina ir kad bet kokius įmanomus pavojus galima pašalinti.

Vyriškiui taps ramiau, jei kartu nueisite pas gydytoją, su juo pabendrausite ir net jei nuspręsite „gimdyti“ kartu: taip jis galės kontroliuoti situaciją.

Beje, moterims visada buvo įdomu, ką jaučia vyras, kai jo žmona gimdo. Ar jis tai junta per atstumą? Būtent todėl dabar tokie populiarūs gimdymai kartu, kai vyras dalyvauja procese. Vis dėlto dauguma vyrų paniškai bijo gimdymo, bijo pamatyti mylimos moters skausmą.

Jei tavo išrinktasis iš tokių, neversk jo, nieko gero iš to vis tiek nebus. Vėliau jis gali tiesiog nenorėti daugiau vaikų, pamatęs, kokias kančias tau teko iškentėti.

„Aš – tėvas!“

Ir štai jis tapo tėčiu. Kiekvienas savaip susigyvena su šia mintimi, kiekvienas savaip įsigyvena į naują vaidmenį: kai kurie iškart ima ruošti butą naujo šeimos nario parvykimui, kai kurie visa galva pasineria į darbą, o kiti kelias dienas švenčia įpėdinio gimimą.

Kartais vyro reakcija skaudina ir baugina jaunąją mamą. Čia svarbu ne bartis, o pasikalbėti su vyru. Paaiškinti, kad tu supranti jo džiaugsmą, bet tau reikia jo palaikymo šiuo nelengvu gyvenimo periodu.

Tėčiai – labai švelnūs vaiko globėjai, tik juos reikia to išmokyti. Grįžus iš gimdymo namų svarbiausia – neužsiversti visų rūpesčių dėl kūdikio ant savo gležnų pečių. Jei vyriškis bando purtytis savo tėviškų įsipareigojimų, reikia logiškai jam paaiškinti, kodėl jis neteisus. Kiekvienam stereotipiniam atsikalbinėjimui reikia sugalvoti kontrargumentą.

Pavyzdžiui: „Prižiūrėti vaiką – žmonos pareiga, vyras turi uždirbti pinigus“.

Žinoma, nereikia jo stengtis įtikinti, kad yra ne taip, tiesiog pasakyk, kad vakare pabūti valandą su vaiku jam nepakenks. Be to, tu tą valandą galėsi skirti sau – pailsėti, pasigražinti, o tai galų gale nudžiugins ir vyrą.

Paklausk jo, kokią jam labiau patinka tave matyti – pavargusią, be makiažo ir šukuosenos? Ar pasipuošusią ir gundančią? Jei jis pasirinks antrąjį atsakymą, tegul neburba, kai paprašysi pažiūrėti vaiką. Kitaip tiesiog nerasi laiko sau.

„Kūdikis toks trapus. O jei jam ką nors sulaužysiu?“

Paaiškink, kad tu bijai ne mažiau nei jis, bet būtinai pabrėžk, kad pasikliauji vyru. Juk iš tavo rankų kūdikis maudant gali lengvai išslysti, o vyro rankos stipresnės ir patikimesnės.

„Tu visą laiką tvirtini, kad aš viską darau ne taip, taigi ir daryk pati!“

O štai čia klaida, kurią daro dauguma moterų. Dažnai mes kritikuojame ir išjuokiame vyrus, o paskui stebimės, kodėl jie nenori padėti. Taigi pamiršk pašaipą. Geriau kuo daugiau girk ir drąsink vyrą.

O svarbiausia – atsimink, kad vaikas – jūsų abiejų. Nereikia tapti tirone ar pavydėti vaiko tėčiui. Šiuo periodu būk vyrui dėmesinga ir atlaidi, o jis būtinai tau atsakys palaikymu ir švelnia meile.