Manau, net ne materialiuose dalykuose čia esme - o žmonių susvetimėjime, nejautrume, abejingume. Visai ne tokius norėčiau turėti gimines, ne tokius matyti santykius, kokie yra dabar...Deja...

Kartais taip norėčiau tuos jau žilstančius ir jau anūkų susilaukusius žmones susodinti prie stalo ir pažiūrėti jiems į akis, atverti jų širdis. Jaučiu nepaprastą susvetimėjimą, nesusikalbėjimą, abejingumą, apie meilę artimam aš jau net nedrįstu galvoti. Bet jie svetimi patys sau. Ko gero jie niekada nebuvo artimi širdimis.

Gali mane smerkti už tokį požiūrį, bet jis toks yra. Bet jaučiu gėdą už tai, kad tokie dalykai vyksta abiejose giminėse. O kiek tokių giminių per visą Lietuvą, ko gero kas antra...kai pasiklausai iš šono...

Aš mielai ta tema padiskutuočiau su Tavim, bet man tai pernelyg jautri tema. Atvirai pasakius - labai dažnai ta tema paskutiniu metu mąstau ir kartais net verkiu...iš pykčio, kad nieko negaliu pakeisti...

Juk tų pokalbių juk buvo - ne vienas, tačiau jie vienas kito negirdi. Per daug susikaupė nuoskaudų, įžeidimų, kažkokių nepatenkintų ambicijų, lūkesčių.... Neteisinu nei vienos pusės, tačiau tai kas vyksta - atvirai pasakius, mane kuo toliau tuo labiau varo į neviltį. Juk kiekviena pusė ko gero pateisintų savo artimuosius, o pas mus objektyviai kažkas į viską pažiūrėti nesugeba. Liūdniausia, kad nuo to kenčia visi, tame tarpe ir močiutė, kuriai jie visi vaikai.

Kartais nenoras bendrauti rodo, jog kažkas buvo padaryta ar pasakyta ne taip. Žinant visą situaciją - kai esi neteisingai apkaltinamas, puolamas - kažin ar norėsi bendrauti?

Kažin, ar žmoniška ir žmogiška kaltinti - dėl to jog rūpinaisi tėvais, prižiūrėjai jų namus, juos pačius? O tuo tarpu tave visi apkaltina susiglemžus visą turtą, juokinga iki ašarų, bet juk toks požiūris ir tokia tiesa. Vietoj to, kad būtų dėkingas, kad kažkas pasirūpino, nepaliko, prižiūri, kad tiems kurių nėra šalia - to nereikėtų daryti....

..kai duodama laisvė spręsti, prieš tai apkaltinus, jog viskas nusprendžiama vieno žmogaus, ta laisvė tampa nereikalinga...nes niekas nenori prisiimti atsakomybės, pasakydamas - ko gero buvau neteisus Tavo atžvilgiu...