Forumas Atvirukai



Diskusijų forumas geriems žmonėms
Paieška
Reklama
Mes soc. tinkluose
Google +


Facebook'e
Reklama
Kalbykla
500
Šiandien


Vardadienį švenčia:


-PASVEIKINK-


Naujos žinutės forume
Paieška | Klubo nariai | Taisyklės


  • Page 1 of 1
  • 1
Forumas » Šeima » Paaugliai » Psichologo patarimai. Kaip padėti paaugliui gimti?
Psichologo patarimai. Kaip padėti paaugliui gimti?
Vėja Žinutė parašyta: Trečiadienis, 2009-11-18, 11:09:59 | Nr. # 1
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Esu 17 metų berniuko mama. Turim problemą ir nerandame jos sprendimo būdo. Dingo jo motyvacija mokytis ir atsirado priešiškumas viskam. Praleidžiamos pamokos ir slogi nuotaika neramina mane. Kuo galėčiau padėti šiam „spygliuotam paaugliui“?

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAIP PADĖTI PAAUGLIUI GIMTI?

Jūsų nerimas ir noras padėti sūnui visai suprantami. Tačiau padedant sūnui, tenka labai aiškiai pamatyti tą sūnų, kad pagalba nevirstu aklu motinišku pasiaukojimu. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos dalykus, apie kuriuos jūs nerašote.

„Turime problemą“ ir „nerandame sprendimo būdo“ – šiuose žodžiuose galima įžvelgti problemą, kuri vadinasi „per tamprus ryšys“. Jūs nerašote „jis turi problemą“, o tarsi susiejate jo problemą su savimi: „Mes ją turime“. Tokiame ryšyje vaikui sunku jaustis savimi, ir jis priverstas taikytis prie mamos, o tai sukelia jam priešiškumą. Maištauti jis nedrįsta, todėl ima tai daryti netiesiogine forma.

Dar vienas sakinys: „Septyniolikmetis berniukas, gyvenantis su savo mama“- čia galima įžvelgti kitą problemą - kai jaunuolis ilgai nelaikomas vyru. Juk tikro vyro jūsų santuokoje nėra, vadinasi, berniukui tėvas nepadeda tapti vyru. Todėl jis vis dar „berniukas“. O berniukai vietoj stimulo kažkuo tapti dažnai turi tik vieną stimulą - „kad mama jaustųsi laiminga ir kad visuomet jį, tą berniuką, saugotų“.

Taigi jo dingusi motyvacija mokytis, slogi nuotaika bei priešiškumas tokiomis sąlygomis atrodo dėsningi. Kodėl?

Kai ryšys tarp mamos ir sūnaus yra per tamprus, sūnus dažnai nesijaučia vyriškas, tačiau bando išgelbėti savo vyriškumo jausmą ir tampa priešiškas mamai. Jis tarsi paslapčia virsta savo tėčiu, kuris mamai buvo priešiškas. Lyg jo tikras tėvas apsigyventų jo sieloje, ir per jo lūpas kalbėtųsi su jumis! Žinoma, tai jį slegia, juk nemalonu žinoti, kad esi priešiškas tam, ką myli.

Kad sūnus būtų mažiau priešiškas, reikia, kad šiame ryšyje jis jaustųsi laisvesnis. Reiktų, kad jūs savo širdyje susitaikytumėte su jo tėčiu, bet ne išoriniu posakiu: „Tavo tėvas buvo geras žmogus“, o būtent jūsų širdyje! Galbūt prieš tai jūs turite išsakyti tam žmogui daug pykčio ir nuoskaudų, tačiau kitaip jūsų sūnuje tarsi gyvens jo tėvo dvasia. Ir tik po to jums tektų paruošti save ir sūnų atsiskyrimui.

Tačiau ne tokiam formaliam atsiskirimui, kai jūs sakote: „Eik, aš tavęs nelaikau“. Arba „labai norėčiau, kad tu taptumei savarankiškas“. Tai - ne atsiskyrimas, o tik palinkėjimai. Maždaug kaip pasakymas: „Kaip būtų nuostabu, kad šioje vietoje išaugtų nuostabus namas“. Namą reikia statyti, tai darbas. Padėti sūnui suaugti ir jo siekis suaugti - taip pat darbas.

Šis darbas labai primena gimdymą. Galima net pasakyti, kad ir gimdant vaiką, ir atskiriant suaugusį vaiką nuo savęs, motinai tenka išgyventi:

Išnešiojimo laikotarpį;
Sąrėmius;
Išvarymą;
Virkštelės perkirpimą.

Žinoma, ne visą darbą atlieka motinos: vaikas taip pat lenda lauk. Tačiau vaikų pasitaiko įvairių, ir vieni išlenda į šviesą greitai, o kiti vangiai guli mamos pilve ir lenda lauk labai nenoriai, kartais tik stimuliuojami.

Taigi išnešioti jūsų suaugusį vaiką - reiškia tapti dėmesinga jo brandumo ženklams: pastebėti, kad jam jau kalasi ūsai, kad grubėja balsas, kad atsiranda merginų. Pastebėti - nereiškia įkyriai veltis į kalbas su sūnumi apie tai. Neverta bandyti tapti jo drauge, o verta sau pačiai savo galvoje priminti: jis jau tampa vyru. Kažkuo, kas jums nežinoma. Ir išgyventi nerimą. Todėl, kad nerimas ir turi kilti prieš nežinomybę.

Sąrėmius atsiskiriant nuo motinos suaugusiam vaikui atstoja skausmingi momentai, kai jūs pastebite, jog sūnus nebepriklauso jums. Štai jis nevykdo pačių geranoriškiausių jūsų pasiūlymų, štai kažką nuo jūsų slepia, štai vėliau grįžta namo. Visuomet tais atvejais motinos širdį perveria skausmas: juk buvo taip gera ir ramu, kai sūnus buvo mažas ir sėdėdavo ant jūsų kelių!

Išvarymo šioje situacijoje nereikia suprasti kaip emocinio atstūmimo. Priešingai, jį atstoja skatinimas suaugusio vaiko savarankiškos veiklos: „pasiieškok darbo vasarą; ne, dabar pinigų aš tau neturiu; taip, išbandyk save moksluose užsienyje, aš kaip tik tau padėsiu pinigais.“ Taigi viskas, kas palaiko vaiko nepriklausomą egzistavimą, yra jūsų palaikoma.

O štai virkštelės perkirpimas – tai toks momentas, kai jūs abu - ir sūnus ir vaikas - staiga suvokiate: dabar mes abu - du savarankiški žmonės. Ir tai labai svarbus suvokimas, tiek sūnui, tiek ir motinai. Sūnui, nes tai iškarto perveda jį į laisvės ir atsakomybės pasaulį. Pojūtis neramus ir didingas. O motinai, nes ji turi pagaliau atsigauti po motinystės ir atstatyti save kaip vientisą asmenybę. Kodėl?

Motinystę priimta laikyti kažkuo natūraliu ir savaime suprantamu. Tačiau motinystėje, o ypač gyvenant be vyro, motinos gyvenimas labai persipina su vaiko gyvenimu, ir vaikas lyg papildo motinai trūkstamą vietą, kurioje turi būti „vyras, kurį aš myliu ir kuris myli mane.“

Jūs pasakysite, kad dažnas vyras yra kaip vaikas. Tai tiesa, tačiau vaikas nėra vyras, nes jis neateina iš šono, o gimsta iš moters. Vyrai, netgi labai prieraišūs, dažniau nei vaikai yra savarankiškesni ir netampa žmonų papildančiomis dalimis. Todėl būtent tamprioje sąjungoje su vaiku tokia motina nebevysto savo sugebėjimo gerai jaustis be kito žmogaus. Jai reikia vaiko, kad jis tarsi vaistas užgydytų jos vaikystės žaizdas, išgelbėtų nuo vienatvės, suteiktų reikalingumo ir prasmės jausmą.

Ir štai tas vaikas atsiskiria. Žinoma, kad tai skausminga suvokti, juk visos motinos žaizdos tuomet atsiveria iš naujo. Tačiau būtent tuomet ir prasideda skausmingas „virkštelės gijimas“. Motina atranda, kad jos viduje yra dalis, kuri sugeba užpildyti ją iš vidaus, ir tam nereikia nei vyro, nei vaiko. Jie gali ir vėl atsirasti, tačiau jie nėra būtini.

Tuomet vaikas atsiskiria be kaltės jausmo ir greitai suauga. Ir visos jūsų minėtos problemos stebuklingu būdu praeina.

Sėkmingo jums gimdymo!
Olegas Lapinas

 
stebėtoja Žinutė parašyta: Trečiadienis, 2009-11-18, 14:38:08 | Nr. # 2
ištikima klubo narė


nuo: 2009-06-23
žinutės: 5669

Svarbiausia su vaikais kalbėtis ir išmokyti juos išsipasakoti. Mūsų šeimoje irgi paauglys 12.10bus 17. Bet kartais ateina ir sako man trūksta dėmesio 1tooth tada arba šnekamės , arba pradedam išdykauti, arba tėtis pasiima šachmatus ir jie užsidaro porai valandų.... Jis pasako kada nori bendrauti , kitą kartą parėjęs iš mokyklos tik burbtelį, kad šendien sumauta diena ir užsidaro savo kambaryje , tada žinau reikia palaukti kol pats norės papasakot , nes jam reikia plikti erdvės , negali perdėtai rūpintis , nes nebus savarankiški.
 
Vėja Žinutė parašyta: Trečiadienis, 2009-11-18, 15:25:09 | Nr. # 3
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Gerai, kad bent pasisako... :), kad trūksta dėmesio...Kai prisimenu savo paauglystę, tai niekuomet nenorėčiau į tą laikotarpį grįžti... Kažkoks neapsiplunksnavęs gulbiukas tada jautiesi...ir tėvai nesupranta, ir pats savęs nelabai supranti.. smile
 
stebėtoja Žinutė parašyta: Trečiadienis, 2009-11-18, 15:33:07 | Nr. # 4
ištikima klubo narė


nuo: 2009-06-23
žinutės: 5669

Quote (Vėja)
Kai prisimenu savo paauglystę, tai niekuomet nenorėčiau į tą laikotarpį grįžti.

Man irgi panašei buvo , todėl stengiuosi , kad maūsų vaikams būtų kitaip .Stengiamės visaip palengvinti paauglystę, atsirado spuogai lankosi pas kosmetologą, jo kosmetikai išleidžiu daugiau nei savo 1tooth drabužius irgi stengiuosi pirkti tokius kokie patinka , bet vaikinukai ir pasitiki mano skoniu ...Nėra maniškiai nei agresyvūs , nei pikti ...
 
Vėja Žinutė parašyta: Trečiadienis, 2009-11-18, 15:38:19 | Nr. # 5
ištikima klubo narė


nuo: 2008-11-25
žinutės: 4182

dovanėlės: 20
laimėjimai:

Balanda.lt rėmėja (-as)
Ir aš tikiuosi, kad kai lėliukas pasieks paauglystės laikotarpį...aš kiek kitaip elgsiuosi nei buvo elgtąsi su manimi. Man labiau trūko tėvų dėmesio ir bendravimo su jais, nei materialių dalykų...Niekada jų šito neprašiau, o jie matyt, ir nesuprato. Gal tai kiek mane atotolino nuo jų...Gal tai tos kartos žmonių problema...?
 
Forumas » Šeima » Paaugliai » Psichologo patarimai. Kaip padėti paaugliui gimti?
  • Page 1 of 1
  • 1
Search:
Prisijungimas
Vartotojo vardas
Slaptažodis
Reklama
Mūsų draugai
Kirpėja Inga
MMA klubas
Jūsų nuoroda čia


Radijas ¦ Dienoraštis ¦ Mūsų draugai ¦ Google+ ¦ Facebook ¦ Adf.ly ¦ Kontaktai ¦ Grįžti į viršų Į viršų



Hosted by uCoz man ftp